Dailės ir architektūros paveldas: tyrimai, išsaugojimo problemos ir lūkesčiai

Kultūros paveldo fundamentiniai tyrimai vis papildomi naujais atradimais, o paveldosaugos ir paveldotvarkos procesai yra labai dinamiški ir nuolat kintantys, todėl periodiškas profesionalus jų vertinimas ir refleksija yra būtini. Temos aktualumą atspindi gausus būrys mokslininkų, restauratorių ir paveldosaugos specialistų, atsiliepusių į paskatinimą įvairiais aspektais analizuoti dailės ir architektūros paveldą. Parengti straipsniai skirstomi į teminius blokus. Pirmajame - "Nauji atradimai, tyrimo metodai ir požiūriai" - publikuojami tyrimai, atskleidžiantys naujus duomenis paveldo objektų autorystės atribucijos srityje (Rūtos Janonienės, Girėno Povilionio ir Rimos Povilionienės straipsniai), pristatantys Lietuvoje beveik nenaudojamus, tačiau pasaulyje plačiai paplitusius dendrochronologinius tyrimus nustatant meno kūrinių sukūrimo laiką (Gabijos Surdokaitės-Vitienės straipsnis). Šiam blokui priskiriami ilgus metus architektūros restauravimo srityje dirbančio Evaldo Purlio straipsnis, aptariantis vyraujančią Vilniaus ir Kauno gyvenamojo būsto trijų dalių schemą ir jos raidą nuo gotikos iki klasicizmo, bei Vilniaus universiteto pavel­dosaugos krypties doktorantės Viltės Janušauskaitės straipsnis, analizuojantis požiūrio į Lietuvos miestų senamiesčių apsaugą kaitą.